Pinigai pramogoms

Pinigu pervedimas i uzsieni

Eina antras mėnuo Anglijoje, jau geriau susipažinau su vietiniu gyvenimo ritmu. Kartais mane pasiekia nedidelis pinigu pervedimas i uzsieni, bet šiaip vis dar užtenka tų pinigų, kuriuos išsivežiau išvažiuojant. Gyvenant britiškoje aplinkoje man ryškėja, kad šios kultūros žmonės visada labai stengiasi gerai pasilinksminti. Tas posakis „work hard, party harder“ čia prigijęs labai stipriai, ir gyvenant šalia, nori nenori, imi ir pats gyventi taip pat. Pirmomis dienomis man atrodė tai normalu – po paskaitų, po susitikimų su mentoriais, visi kursiokai eina į vadinamuosius pub‘us (barus), ir ten lieja alų sau į gerkles, kartais geria viskį. Visgi, studentų tarpe, turbūt kaip ir Lietuvoje, populiariausias išlieka alus. Turiu paneigti gandą, kad neva alus skanus tik Lietuvoje – tikrai ne, Britanijoje ragavau puikių alaus rūšių. Dar reikėtų paminėti ir sidrus – kurie ten visai kitokio skonio.

Paskui po pirmų savaičių man pasirodė, kad tiek pramogų jau per daug – na, suprantu, pirmosiomis dienomis tai galbūt būdavo dėl to, kad visi norėjo susipažinti. Juk tai buvo gana nemaža tautų mišrainė – ne tik britai ir aš vienas, lietuvis. Ten tikrai nemažai jaunimo iš rytų, daug iš kažkokių nedidelių rytų šalelių, kurių net nežinojau, taip pat ir iš Afrikos, iš gerų Europos šalių nelabai daug. Taigi, pastebėjau, kad daug kas linksminasi ir toliau (tiksliau beveik visi), o užmegzti gerus santykius bei išplėsti pažinčių ratą, tai ne visada pažada. Mat bendraujama neretai tik tų pačių savų draugų grupėje.

Mano laisvalaikis

Dabar apibūdinsiu, kaip aš pats prisitaikiau prie to amžino barų ir darbų ritmo. Kai litų kursas vis dar yra pririštas prie eurų, tai man pinigų pervedimo iš tėvų tik pramogoms – nė karto neprireikė. Tikrai neišleidžiu daug alui ar barams, bet prisitaikiau eiti į barus dažniau, nei kada nors yra tekę pagalvoti, kad teks. Tačiau baruose aš paprastai sau leidžiu išgerti vieną bokalą, o paskui mane pavaišina Džimis arba Aleksas – puiku turėti draugų, kurie supranta savo draugo padėtį. Visgi, baruose aš tik tiek laiko ir išbūnu – du bokalus, taigi, namo išeinu anksčiau, o ir ateinu šiek tiek pavėlavęs. Vis norisi „nukąsti“ to laiko, kad spėčiau kažką daugiau nuveikti. Na o baruose stengiuosi neužsibūti prie vieno stalo ar visada tų pačių, geriausiai pažįstamų žmonių. Norisi susipažinti ir su kitais, tokiais, su kokiais dar neteko kalbėti, kokius dažnai matau, bet nekalbu.

Pastaruoju metu pinigines perlaidos man prireikė tik vaistams. Atsinaujino mano nugaros skausmai, matyt, stuburui ne į naudą tai, kad aš pamiršau daryti savo mankštas. Taigi, reikėjo pirkti papildų ir vaistų. Žinoma, nuo šiol stengiuosi ir daugiau sportuoti, daugiau laiko pasivaikščioti. Manau, kad kitas pinigu pervedimas i uzsieni bus panaudotas dviračio pirkimui – dviratis galėtų būti tas daiktas, su kuriuo galėčiau išmokti gyventi sveikiau, sportiškai. Lietuvoje dviratis man apskritai visada būdavo laimės šaltinis. Atrodydavo, minu ne pedalus grandinėms judinti, o kažkokį vidinį motoriuką, kuris galvoje bematant užkuria kažkokį motoriuką, kuris gamina laimės hormoną, serotoniną. Labai laukiu, kol ir čia nusipirksiu dviratį, deja, kol kas dar neturėjau galimybės. Nežinau, ar minėjau, bet Anglijoje miesto susisiekimo sistema yra labai prastai išvystyta, todėl dviratis čia pasitarnautų visomis prasmėmis.

Apie pramogas lėktuve

Kartais galvoju, kad stiuardeses darbas gali būti ir labai įdomus, ir sunkus. Prisimenu, kai pirmaisiais kartais skridau lėktuvu – stiuardesės buvo tos, kurios patarnauja, kada to tik prireikia. Dabar kai skridau – matau, kad jos užtikrina nemažai pramogų lėktuve.

Įvairūs skanėstai

Pirmas dalykas, kodėl man mintyse stiuardeses darbas iš karto siejasi su pramogomis – tai tie nedideli vežimaičiai, kuriuos šios merginos stumdo po lėktuvą. Tuose vežimaičiuose – vien skanus maistas. Sutikime, jeigu jau lėktuve tenka kažką pirkti (trigubai didesne kaina negu parduotuvėje), tai tik dėl to, kad labai norisi. O kai esi alkanas – tai viskas skanu. O dar ir pardavinėjama ten tai, kas tarp žmonių vadinama „skanėstais“. Visokie traškučiai, sausainiai, saldainiai, mėsainiai, greiti sumuštiniai. Taigi, man stiuardeses profesija visuomet pirmiausiai siejasi su tais skanumynais. Patys keleiviai taip ir jaučiasi – tarsi patogioje ir malonioje kelionėje, kažkokiame kurorte, kur kiekvienas gauna tokių malonumų, kokių randa kataloge.

Gėrimai

Dar reikėtų pridurti, kad bent jau stiuardeses darbas „Ryanair“ ar „Wizzair“ kompanijose įpareigoja pardavinėti ir alkoholinius gėrimus. Žinoma, lėktuvo personalas nepakęstų kažkokių laukinių linksmybių, tačiau nedidelį išgėrimą gali pateisinti. Taigi, lėktuve galima maloniai atsigerti alaus ar kito ne per stipriausio gėrimo.

Ką veikti po darbo

Stiuardeses darbas

Stiuardeses darbas

Stiuardeses atlyginimas tikrai nėra minimalus, todėl šios profesijos atstovės neprivalo skursti ir leisti pinigus tik minimaliems poreikiams patenkinti. Kiekviena lėktuvo palydovė, visų pirma, yra keliautoja. Priklausomai nuo to, koks yra darbo grafikas, ji gali kažkiek laiko prabūti skirtingose šalyse. Taigi, atsiranda dar viena sąsaja su pramogomis – daug keliaujantys žmonės man visada atrodo laimingesni, patiriantys daugiau malonumų. Tikriausiai ir keliauti be bilieto ten, kur nori, stiuardesės gali. Nemokamai nukeliauji ten, kur nori – o paskui pramogauji. Ką veikti po darbo svetimoje šalyje, sugalvoti nesunku. Galima aplankyti muziejus, parodas, galerijas, visas turistines įžymybes. Galima ir tiesiog pigiau apsipirkti, gauti kažkokių prekių, kokių galbūt Lietuvoje ne visada gali gauti (nors šiais laikais beveik viskas įmanoma). Ir žinoma – eiti į barus, teatrus, kino teatrus, restoranus, linksmintis su kompanija ar be jos.

Taigi, galima sakyti, kad stiuardesės darbas (skelbimai gal ne visada tiesiogiai jų ieško, tačiau galima kreiptis tiesiogiai į oro transporto bendroves), reikalauja mandagumo, vidinės kultūros, elegancijos, greitos reakcijos, tačiau kartu yra ir tarsi galimybė sieti save su linksmu, maloniu gyvenimo būdu. Nors pats darbas yra labai atsakingas, tačiau jis iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti paprastas ir kvepiantis laisvu būdu, pramogomis.

Norint tapti stiuardese, ne taip ir paprasta. Kiekviena žavi mergina, kuri tiesiog mėgsta pramogauti, negali iškart, bet kada panorėjusi imtis šios profesijos. Reikia tikrai paplušėti, kad pereitum specialius kursus, mokymus, galima mokytis akademinėje įstaigoje. Mat vis dėl to, nors aviacija daug kam atrodo kaip laisvalaikis, tačiau, kai tai yra darbas – reikia žinoti daugiau už paprastą besilinksminantį keleivį. Stiuardesė geriau už parduodamų prekių meniu turi išmanyti tam tikrus galimus oro pavojus, taip pat ir elgesį jų atveju, išsigelbėjimo planą, o taip pat ir būti susipažinusi su paties lėktuvo veikimo principu (nors stiuardesės nepilotuoja, tik patarnauja).

Pakalbinta stiuardesė Agnė sako, kad jai darbas yra ir pramoga ir pareiga: „Visada labai norėjau dirbti būtent tokį darbą, ir niekada nesigailėjau, kad šitaip pasirinkau. Dabar man kiekviena diena miela, nes aš labai mėgstu būti pakilusi aukštai į orą. Na o laisvalaikį leidžiu ne taip aktyviai, dažniausiai žiūriu televizorių“, – pasakoja stiuardesė.

Skrydis oro balionu Vilniuje

Pakilti virš sostinės – idealus laisvalaikis

Skrydis oro balionu vilniuje

Skrydis oro balionu Vilniuje

Vilniečiams ir sostinėms svečiams skrydis oro balionu vilniuje gali tapti ne tik puikia dovana draugui ar giminaičiui, bet ir įdomiu laisvalaikio praleidimo būdu. Pats skrydis yra palyginus nebrangus, tačiau neišdildomi įspūdžiai jo metu garantuoti. Kelionė tokiu netradiciniu būdu – oro balionu – daugeliui aukščio bijančių žmonių yra kiek malonesnė nei lėktuvu ar parasparniu. Vien ko verti nuostabūs vaizdai, ramus (ir raminantis) baliono krepšio sūpavimasis ore. Daugybė vilniuje ir kituose miestuose šią pramogą išbandžiusių žmonių sakosi pamiršę ne tik apie aukščio baimę, bet ir visus „ant žemės“ likusius rūpesčius.

Svajonė pakilti balionu

Skrydžiai oro balionu kai kam yra ne tik laisvalaikis, bet ir sportas. Jo entuziastai su nekrantumu laukia gerų orų, kai gali pakilti oro balionu ir galbūt ką nors pasiimti su savimi. Juk taip malonu išpildyti kieno nors svajonę. Būtent tai padarė vienas sostinės pilotas Audrius. Jis prisimena, kad anksčiau skrydis oro balionu vilniuje buvo kažkas ypač reto: „Oro balionai vilniuje senais laikais nebuvo matomi taip dažnai kaip dabar. Normalu, laikai buvo kiti, o dabar tai paprastai tampa dovana. Pats jau seniai nebeorganizuoju tokių skrydžių. Galiu leisti sau pakilti vien savo paties malonumui. Ir, vis dėlto, skrydis oro balionu vilniuje kaina nelenkia pasiskraidymų kituose miestuose. Netgi lyginant skirtingas šalis, Lietuvoje tai kainuoja gana nebrangiai. Džiugu, kad žmonės turi galimybę pasidžiaugti išskirtiniais įspūdžiais. Nors ir neuždirbu iš to, kartais pasiimu su savimi į kelionę kokį pažįstamą žmogų, seniai svajojusį apie tai, arba kas nors susiranda mane per bendrus draugus, per giminaičius. Kol kas įdomiausias tokio pobūdžio skrydis buvo su dvidešimtmete šeimos draugų dukra. Mergina, pasirodo, beveik dešimt metų svajojo apie galimybę pamatyti Vilnių iš aukštai. Jai tiesiog rūpėjo skrydis oro balionu kaina neturėjo reikšmės. Be jokios abejonės, suteikiau jai tą šansą nemokamai. Iki šiol atsimenu jos veidą: jis tiesiog švytėjo džiaugsmu. Pats savo akimis galėjau įsitikinti, kaip spindi žmonių akys, kai išsipildo, kad ir mažytė, bet reikšminga jų svajonė.“.

Dovana ne tik draugui, bet ir sau

Tokios netradicinės dovanos skrydis oro balionu, parasparniu ir panašios, yra gana populiaros. Ypač sostinėje, kur žmonės, darosi panašu, pradeda kiek labiau vertinti įspūdžius ir kiek mažiau – daiktus. Iš tiesų, ką galima padovanoti žmogui, uždirbančiam pakankamai, kad galėtų sau leisti įsigyti ne tik būtiniausių, bet ir prabangos prekių? Jei jis neturi aukščio fobijos, skrydis oro balionu vilniuje – puiki mintis. Žinoma, jei nuspręsite skrydžiu nustebinti draugą ar giminaitį, įspėkite šilčiau apsirengti ir pasiruošti patirti kažką naujo. Pramogos oro balionu naujokams paprastai palieka nuostabą: skristi virš miesto, ypač kai leidžiasi ar kyla saulė, yra su niekuo nesulyginamas patyrimas. Tai gali būti ir romantiška dovana mylimajam, ir malonus atžalų palepinimas ir netgi originalus būdas pažymėti vieną ar kitą reikšmingą gyvenimo įvykį, pavyzdžiui, santuoką, sukaktį, jubiliejų. Trumpai tariant, skrydis oro balionu vilniuje gali tapti ne tik dovana kitam, bet ir sau. Nieko baisaus yra leisti sau atsipalaiduoti ir be progos – juk šiais laikais stresą darbe patiria daugybė žmonių ir tik nedidelė dalis jų apdovanoja save išties kokybišku laisvalaikiu. Taigi, nepraleiskite progos skrydžiu balionu pradžiuginti artimą žmogų ir palepinti save, kai rutina atrodys nebepakeliama, o širdis trokš, tiesiogine ta žodžio prasme, pakilti virš visų rūpesčių.

Knygos pradinukams

Knygos pradinukams

Knygos pradinukams

Tikriausiai visos knygos pradinukams dažniausiai pasižymi išskirtinėmis ypatybėmis, nes tik jų ypatingos galimybės leidžia be jokių nesusipratimų vaikams, artimiausiu metu ketinantiems pradėti lankyti jiems skirtą mokymosi įstaigą, jaustis labai gerai ir kartu mėgautis jiems suteikiamomis galimybėmis. Juo labiau, kad bet kokios knygos pradinukams dažniausiai padeda platinti jiems labai naudingą kūrybinį mąstymą, be kurio ateityje tektų susidurti ir su tam tikrais kiek didesniais ar menkesniais nesusipratimais. Bet kokiu atveju, knyga pirmokui yra be galo svarbus įrankis, leidžiantis be jokių nesusipratimų džiaugtis savo kiekvieną dieną augančiomis žiniomis ir bendru išsilavinimu. Juk netgi tada, kai rekomenduojamos knygos pradinukams pasižymi vien tiktai pačia pagrindine informacija, galima nesibaiminti, jog šie maži visuomenės atstovai dėl jiems detaliai pateikiamų žinių turėtų kuo puikiausiai perprasti tokią labai reikalingą galimybę perskaityti sakinius ar atlikti pačius svarbiausius matematinius veiksmus. Juo labiau, kad neretai būtent su jų pagalba tokie pagalbininkai kaip pradinuku pasiekimo knygeles būna užpildomos iš tiesų puikiai ir dėl to jomis gali džiaugtis ne tik jų savininkai, bet ir patys įvairiausi giminaičiai bei šeimos nariai. Žinoma, knygos pradinukams paprastai pasižymi pakankamai nedidele riba tarp pramogų bei galimybės mokytis, todėl visada yra naudinga mažyliams paaiškinti pastangas, kurias į pagalbą pasitelkti jiems beveik visada yra tiesiog privaloma.

Bet kokiu atveju, visada yra naudinga, kad visos knygos pradinems klasems būtų kuo geriau ištobulinamos, taip pat, kad tokio pobūdžio leidinius visuomet rengtų tikri profesionalai, kurie savo reikalingas žinias atitinkamu tikslu būtų įgiję besimokydami iš pačio aukščiausio lygio mokslininkų. O juk iš tiesų geros knygos didžiausią įmanomą naudą iš jų besimokantiems asmenims suteikia tik tuomet, kai jos yra kiek įmanoma atidžiau nagrinėjamos. Juk pradinukams paprastai dar tik pradedamos suteikti jiems jų gyvenimo pradžioje reikalingos žinios, be kurių jie vėliau paprasčiausiai negali išsiversti. Žinoma, tokio nedidelio amžiaus vaikams yra būdingas ir labai didelis entuziazmas mokantis, kartu padedantis labai greitai perprasti visą reikalingą informaciją iš jiems skiriamos knygos. Juk įprastais atvejais jiems dar nėra tekę susidurti su atitinkamo pobūdžio galimybe mokytis, nebent tam tikrose situacijose būna išsiaiškinama kokiu būdu būtų įmanoma parašyti savo vardą, sudarytą iš kai kurių raidžių, esančių abėcėlėje. Tuo tarpu pradinuku knygos leidžia jau pakankamai greitai kartu su mokytojo pagalba perprasti visus reikalingus, pagrindinius veiksnius, susijusius su skaitymu ar rašymu. Taip pat būtent knygos pirmokams padeda jauniesiems moksleiviams vėliau jiems netgi ir papildomai mokytis, o ši galimybė neretai akivaizdžiai pagelbėja visiems tiems, kurie trokšta pakankamai greitai pasiekti itin aukštą, taip pat jiems labai reikšmingą mokslo lygį. Bet kokiu atveju, pradinukams aktyviai tobulinamas, jų gaunamas žinių lygis yra be galo reikšmingas, nes tik tokios informacijos dėka pavyksta nesunkiai perprasti jiems svarbius ir dabarčiai, ir ateičiai paaiškinimus.

Taigi, visos knygos pradinukams tiesiog privalo būti kiekvieną dieną tobulinamos, o tie asmenys, kurie atlieka šį labai svarbų kiekvienai atsakingai šeimai veiksmą, dažnai netgi lemia ateities kartų išsilavinimo ypatumus. Be to, kai kurios pradinuku knygos padeda jiems jaustis daug linksmiau dėl to, kad jų puslapiuose kai kuriose situacijose nesunku surasti iš tiesų puikiai atrodančių, beveik visų mažųjų mėgstamų, įdomių istorijų herojų, be kurių jiems tikrai būtų ganėtinai sudėtinga išsiversti. Juk kai kuriais atvejais būtent jie lemia, jog mažieji savo mokymosi pradžioje gali kuo puikiausiai apsieiti išsiversti tik su jų gaunamais informaciniais leidiniais. O turimos knygos pradinukams dar ganėtinai ilgai – ne vieną savaitę ar mėnesį – išliktų be galo svarbiais kasdieniniais pagalbininkais.

Diena prie kompiuterio

cgates

cgates

Kai interneto tiekėjai siūlo pačias geriausias sąlygas, nori nenori, tampi priklausomas nuo interneto, nuo kompiuterio. Ne išimtis ir aš – vis atsiranda daugiau tokių dalykų, kuriuos kasdien tenka pasidaryti su šiuo išmaniuoju daiktu, ir atrodo net visa diena gali praleisti būtent taip. Šiandien noriu papasakoti, kaip eina diena, įsijungus Cgates internetą, kokių naujų dalykų toje dienoje aš ranku. Taigi, tai bus mano tarsi mažas dienoraštis.

Rytas

Seniau interneto tiekėjai būtų galėję sau užsidėti rimtą pliusą – dieną dar lovoje pradėdavau su kompiuteriu. Prabusdavau ir pirmiausia,

ką padarydavau – įsitraukdavau kompiuterį pas save. Dabar mano dienotvarkė bent šiek tiek pasikeitė, ir ji jau nebėra taip stipriai žalinga mano visam gyvenimui. Dabar atsikėlusi aš pirmiausiai nueinu į dušą, o tada padarau mankštas stuburui. Ir tik po pusvalandžio sporto aš vėl einu į dušą, pasidarau tą dievišką puodelį kavos ir – pradedu savo malonųjį rytą. Taip… Pirmiausiai man TEO ar kuris nors kitas internetas (prie kurio pavyksta prisijungti) atverčia mano mėgstamus portalus. Tai dažniausiai yra žinių portalai, o žinias pagal raktažodžius aš prenumeruoju per Google News aplikaciją, kuri leidžia patenkinti savo žinių troškimą, nė karto kaip nors bjauriai nepataikant ant bulvarinių skaitinių. Taigi, interneto paslaugos man tampa aktualios maždaug už valandos nuo tada, kai praplėšiu akis.  Skaitau apie valandą, kol tikrai gerai pasitenkinu savo smalsumą.

Kelionė

Tada keliauju į darbą. Kartais internetą pasijungiu tiesiog per savo išmanųjį telefoną ir Ommintel ryšį. Tenka važiuoti autobusu, bet aš įsivaizduoju, kad tai metro – visada labai mėgau metro, gaila, kad Lietuvoje jo taip ir neatsirado. Taigi, skaitau žinias toliau. Paprastai tas paskaitymas per pusryčius jau būna kažkiek užkabinęs, ir kažkurias žinias būna metas perskaityti iki pabaigos. Man visada sekdavosi susirasti pačius ilgiausius straipsnius, kurių net per pusvalandį kelio nespėdavau perskaityti…

Diena darbe

Diena darbe prasideda elektroninių paštų tikrinimu. Bet aš tikrai mėgstu šią rutinos dalį – tai kažkokia pradžia, kažkoks tvarkingumas. O gal tas malonumas yra ir dėl to, kad dar visa diena prieš akis – tu matai, kiek pranešimų žmonės tau prisiuntė į paštą, žinai, kad tuoj kažkuriuos suredaguosi ir išpublikuosi, taip pat žinai, kad kai kurie skirti visai ne tau, o kitam redaktoriui, tačiau dar turi laiko, kad užmestum akį ir ten. Taip pat įsijungiu ir savo asmeninį el. paštą, socialinį tinklą. Visa tai pasižiūriu – kas kur gero. Kažkur verda pokalbiai apie „Meganet“ ryšį, o aš tokio net nesu girdėjusi… Įninku į savo darbus, ir dirbu iki pat vakaro, jeigu reikia, dar nubėgu kur nors į miestą padaryti trumpo reportažo. Geromis dienomis, darbą baigiu laiku, blogomis dienomis – dirbu viršvalandžius.

Vakaras

Vakare niekada neinu namo. Einu į kavinę, ten taip pat tempiuosi savo kompiuterį, kur su puodeliu brandžios kavos sėdžiu ir žiūriu linksmas naujienas internete. Per Balticum turbūt jau rodo mano mėgstamą laidą, bet jeigu aš dar ne namie, vadinasi, čia turiu nuveikti kažką malonesnio. Gal reikia akcijų puslapiuose nusipirkti naujus aulinukus, o gal angliškai atrašyti draugui į Ameriką. Tikriausiai kažkas visai malonaus ir gana neįpareigojančio. Taigi, vakaras be interneto tampa taip pat tiesiog neįmanomas. Kai galiausiai dar susitinku su keliais draugais, išgeriu kažko skanaus, o paskui parsirandu namo – tada per „Spotify“ klausau muzikos, kurią dievinu. Kol užmiegu. Visa diena su internetu ir su kompiuteriu praėjo puikiai.